Šiandien pakalbinome Lietuvos moterų šimtalangių šaškių čempionę Veroniką Vilčinską:
1. Ar džiaugiesi pergale? Kaip vertinai savo šansus prieš turnyrą?
Žinoma, džiaugiuosi. Nugalėti visada yra smagu. Pirma vieta buvo mano tikslas prieš turnyrą. Lietuvos čempione jau buvau 2014 ir 2015 metais. Žinojau, kad galiu nugalėti, to ir siekiau.
2. Ar ruošeisi čempionatui? Kaip?
Dėl laiko trūkumo labai daug nesiruošiau. Likus savaitei iki turnyro susitariau su treneriu E. Bužinskiu dėl treniruotės. Peržiūrėjom partijas iš praeitų metų čempionato. Dieną prieš turnyrą sprendžiau kombinacijas. Tačiau labiau pasitikėjau savo patirtimi.
3. Kas labiausiai motyvavo siekti pergalės?
Motyvavo daug kas – noras būti pirmai, galimybė patekti į pasaulio čempionatą, vyksiantį spalį Taline, šių metų naujiena – komandiruotė į pasirinktą Pasaulio taurės etapą. Tačiau, jei klausiate, kas motyvavo labiausiai, tai tam, kad galėčiau dalyvauti turnyre pasiėmiau vieną atostogų dieną. Kolegos darbe žinojo, kad dalyvausiu čempionate. Labiausiai norėjau grįžus į darbą į klausimą kaip man sekėsi, atsakyti, kad laimėjau
.
4. Prieš ką žaisti buvo sudėtingiausia? Gal turi neparankų varžovą?
Sudėtingiausia visada būna žaisti prieš silpnesnius, prieš varžovus kuriuos nugalėti būtina, nes kiekvienas prarastas taškas prieš silpnesnį gali neleisti pasiekti pergalės. Įtampa ir noras laimėti bet kokia kaina ne visada baigiasi sėkmingai.
5. Kokios mintys buvo prieš paskutinę partiją, kai pergalė buvo jau labai arti?
Bandžiau nusiteikti pergalei. Žinojau, kad tokiu atveju užsitikrinu pirmą vietą. Priešininkė nebuvo pati stipriausia. Galvoje turėjau tik teigiamas mintis. Jei baigčiau lygiom, blogiausiu atveju žaisčiau mačą dėl pirmos vietos – irgi neblogai.
6. Rato sistema leidžia žinoti varžoves į priekį. Ar turėjai strateginį planą?
Jau minėjau, kad siekiant pergalės svarbus yra kiekvienas taškas. O strategija tokiais atvejais nepriklausė nuo to, su kuo kokiam ture žaidžiau. Prieš silpnesnį reikia žaisti ryžtingai, jei nepavyks laimėti – daryti lygias, o su pagrindiniais konkurentais – paprastai ir saugiai, jei pasiseks – laimėsi, jei ne – vėlgi lygios. Svarbiausia nepralaimėti.
7. Gal buvo kažkoks įdomus atsitikimas, apie kurį norėtum papasakoti?
Taip, buvo. Viena žaidėja blogai pažiūrėjo turo pradžios laiką bei vėlavo apie valandą. Jai atėjus, jos laikas jau buvo pasibaigęs. Bet tai nebuvo smagi pergalė. Nutarėm žaisti sutrumpinta kontrole, baigėm lygiom. Tačiau tai buvo sąžininga kova.
8. Koks bendras įspūdis apie turnyrą?
Turnyro sudėtis nebuvo stipriausia. Gaila, kad nedalyvavo L. Adlytė, kuri sudarytų stiprią konkurenciją. Taip pat čempionatą praleido jauna talentinga L. Dubickaitė. Didelės intrigos nebuvo, tačiau organizavimas puikus, bei labai smagiai praleistas savaitgalis!
Posted: Mon 2017 Mar 27, 23:17