by Algimantas » Thu 2009 Feb 12, 20:56
Sigitas Smaidrys:
"Kas cia nesuprantamo? Kiek pamenu buvo priimta uz ka tas vardas suteikiamas.Algimantas galetu pasidomet kiek nacionalinio didmeistrio varda turi kad ir shachmatuose rusu.Gal net ant pirstu suskaiciuot pavyktu (bent jau ankschiau ). Tai skirtingi vardai ir ju negalima maishyti.Bent mano tokia nuomone."
1. Aš neteigiu, kad tarptautinis meistras automatiškai turi gauti nacionalinio didmeistrio vardą (nors ir tai, mano nuomone, būtų teisinga), bet manau, kad šaškininkas, žaidžiantis tarptautinio meistro lygiu, gavęs šį vardą, pagal nacionalinę klasifikaciją turi turėti realias galimybes įvykdyti nacionalinio didmeistrio normą.
2. Su šachmatais - šiuo atveju kiek nekorektiškas palyginimas.
Šachmatuose (ypač Rusijoje, manau, ir Lietuvoje bei kitose šalyse) nacionalinė klasifikacija yra neaktuali, nes vyksta labai daug įvairaus lygio tarptautinių varžybų, tame tarpe visokių festivalių ir pan. su keliomis kategorijomis ir net tūkstančiais dalyvių. Viskas apskaičiuojama (beje, kiek teko skaityti, šachmatuose jau kiek keičiasi nuotaikos. Jeigu anksčiau buvo teigiama, kad yra didmeistrių ir meistrų infliacija, tai dabar teigiama, kad dėsninga, jog jų daug, nes per paskutinius dešimtmečius žymiai išaugo apskaičiuojamų varžybų skaičius bei jose žaidžiančių šachmatininkų skaičius. Sutikime, logikos yra). Dalyvauti tokiuose turnyruose palyginti nesudėtinga, todėl aktuali tik tarptautinė klasifikacija.
Nesu specialistas tuo klausimu, bet manau, kad šaškėse kiek kitaip. Todėl manyčiau, kad LŠF, Lietuvos šaškininkams reikalinga rimta (gal ji tokia ir yra - aš tikrai neišmanau), realiai veikianti, stimuliuojanti siekti aukštesnių vardų nacionalinė klasifikacija (o čia jau abejonių yra). Šaškių kompozicijoje (kompozicijų sudarymas), drįstu teigti, tokia yra (ji, ko gero, irgi tobulintina - apie tai galvojame, bet kiek kitokiu aspektu).
3. Nežinau, kaip yra, bet klasifikacijoje, apskaičiuojant turnyro "vertę" neturėtų būti žiūrima į vardus, o tik į reitingą. Turnyras vien tik iš k/m su aukštais reitingais gali būti "vertingesnis" už turnyrą su keliais meistrais (kažkada pelnytai įgijusiais šį garbingą vardą, bet dėl tokių ar kitokių priežasčių šiuo momentų jau nebeturintys aukštos kvalifikacijos) ir kodėl gi jame negalima būtų įgyti meistro vardo? Garbės vardai šiuo aspektu turėtų būti atskirti nuo aktualių reitingų, nereikia jų painioti, gal nereikia vargti ir su "patvirtinto meistro" sąvoka. Galbūt ir teisinga, kad įvykdžius normą dar reikia (neturint) įgyti tam tikrą reitingą, nesiimu spręsti.
4. Ar kas nors nagrinėjo garbės vardų (k/m, meistro, didmeistrio) suteikimo dinamiką per paskutiniuosius 18 metų? Atskyrių sistema, ko gero, visiškai "išbalansuota" ar sunaikinta.
Žmonių veiklos "varomosios jėgos", kiek suprimityvinant, yra maisto, lytinio instinkto, valdžios troškimo ir GARBĖS (ar bent pripažinimo) poreikių tenkinimas. Gal reali galimybė ivykdyti k/m normą vėl į šaškes sugrąžintų dalį, sakykim, rajonų šaškininkų (pagarsinant įvykdymo faktus vietinėje spaudoje), meistro, didmeistrio - vieną kitą šaškes "užmetusį" kolegą ir pan. Atskyriai - gal aktualūs vaikams, jauniams.
Maždaug prieš 5 metus ( ar kiek seniau, nebepamenu) LŠF tuometiniams didmeistriams, meistrams įteikė neblogai atrodančius pažymėjimus (su nuotrauka). Geras žingsnis, bet po to - stop.
Algimantas Kačiuška