by Kauno_zinios » Tue 2011 Aug 30, 22:32
Petras jautė, kad ateina gyvenimo pabaiga.
Dar liepos mėnesį jis prašė perduoti visiems Lietuvos šaškininkams, kad jau atsisveikina..
Gulėjo ligoninėje apie dvi savaites, bet vaistai jau nebepadėjo. Tuomet medikai jį išleido namo..
Namie sveikata nepagerėjo.
Vakar (2011 m. rugpjūčio 29 d.) perskaičiau a.a. Petro Pašakinsko paskutinį laišką.
Manau, kad galiu paviešinti šį, paskutinį, laišką visiems šaškininkams, nes tai gali būti įdomu.
"...Kadangi susiradau tą braziliškų šaškių miesto pirmenybių lentelę, tai nutariau ją išsiųsti jums
ir norėčiau, kad būtinai įdėtumėte į internetą, ir aišku tas nuotraukas, nes tikriausiai
tai bus paskutinis Panevėžio m. šaškių turnyras, nes nemanau, kad kas nors norės tokį nematomą
darbą dirbti veltui. Per metus sužaisdavome po 8 - 9 turnyrus įvairiomis šaškėmis - "100", paprastosiomis,
braziliškomis, ir net 80-laukelių šaškėmis, kurių Lietuvoje nelabai kas ir žino.
Mano manymu, tai įdomiausios šaškės, nėra čia nei tos teorijos, nei tų visokių nereikalauja burtų traukimų.
Susideda po 15 šaškių ir žaisk. Taisyklės tos pačios, ir kas svarbiausiai tai labai rezultatyvus žaidimas,
lygiosiomis sužaisti yra sunku, nes jei lieka 3x1, tai trys lengvai laimi. Šiemet kaip tik ir buvo numatyta
rudenį pravesti trečiąsias miesto pirmenybes tomis šaškėmis. Bet matyt, dėl mano tokio sunkaus negalavimo,
šaškytes miesto žaidėjams teks kuriam laikui pamiršti.
Na, o dabar dėl Zigmučio mirties (Zigmo Montvilos mirties), taip pat siunčiu didelę užuojautą jo dukrelėms ir
artimiesiems, ir norėčiau pasakyti, kad vienu laiku 1997-2000 m. buvome geriausi, kaip šaškių mėgėjai, draugai.
Susipažinome, aišku, kaip šaškininkai įvairiuose turnyruose. Tuo metu jis gyveno vienas, berods, trijuose
kambariuose. Šeimyniniai reikalai jo tuo metu pašlijo. Su žmona jau buvo išsiskyręs. Kadangi tuo laiku mobiliųjų
ar taip telefonų mažai kas turėjo, tai tekdavo rašyti laiškus, jei norėdavai su draugu susitikti turnyre.
Tuo metu turnyrai būdavo vykdomi po 5 - 7 d. Jei žaizdavau Kulikausko turnyre, tai ir Zigmutis žaizdavo kartu
su manimi. O būdavo dar ir Lietuvos "100" pirmenybės šveicariška sistema - 9 ratai, tai jis čia nežaizdavo, o mane
ateidavo pasiimti po darbo, ir klube laukdavo, kol aš baigsiu žaisti, ir tada troleibusu važiuodavome į jo namus.
Būdavo vakare užsukdavome, aišku, į parduotuvę kai ko nusipirkti vakarienei. Kai aš ką nors bandydavau pasiimti,
tai jis man sakydavo, kad aš nieko nepirkčiau, viską ko reiks - jis nupirks, ir aišku nupirkdavo pagal savo nuožiūrą.
Taip ir draugavome kurį laiką, bet paskui jis išsikėlė gyventi, berods, į Zarasus, o paskui - į Mrijampolę.
Čia mūsų draugystė ir pasibaigė, o turnyruose retai susitikdavome.
Kadangi jis man rašydavo, tai dar radau keletą jo laiškučių trumpai rašytų. Įdedu jums ir aš manau,
kad galėtumėte taip pat vieną kitą įdėti į internetą tiesiog taip, kaip jo parašyta.
... Tuo baigiu Emilijau aš tą ilgą laišką, kurį teko rašyti net tris dienas, nes visai nebeturiu sveikatos,
galiu tik gulėti, o bet kokie darbai, netgi rašymas tiek silpnina, kad tik norisi kuo greičiau griūti į lovą, čia pasidaro
laikinai ramiau. Bijau, kad šis laiškas nebūtų paskutinis. Nuoširdžiausi linkėjimai tau ir tavo mamytei. PETRAS"
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Z. Montvilos laiškas P. Pašakinskui:
1999 03 07
Vilnius
"...Mielas Petrai,
Tavo laiškutį gavau. Ačiū! Klube užsiminiau apie Tavo meistro normos įvykdymą E. Bužinskiui.
Tas patraukė pečiais: "nežinau".
J. Jankūnas sakė, kad galbūt įvykdei. Jaučiu, kad bus vargo, B. Družinino barjeras ir ne tik jo.
Na, o aš tai bet kuriuo atveju labai nuoširdžiai Tave sveikinu.
Tu šio titulo esi vertas ne tiktai, kaip šaškininkas - entuziastas (kokių Lietuvoje visai ne daug),
bet kaip ir geras žmogus..."
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------